- brunzgėti
- brunzgė́ti, brùnzga, -ė́jo intr. 1. skambėti, zvimbti, brungzti: Stygos brunzgėjo, fleita spygavo rš. Lėktuvai suko ratu, grasinamai brunzgėdami rš. 2. neaiškų garsą išduoti, čeženti, šlamėti: Ans brùnzga, t. y. balsą daro J. ║ tarškėti, brazdėti: Už sienos kažkas ėmė brunzgė́ti Up. 3. grumšėti, grikšėti: Nenusunk, bulvės dar brunzgančios (kietos) Up. \ brunzgėti; atbrunzgėti; subrunzgėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
